Vigita Rudytė, Arvydas Šaučiūnas, Ramunė Degutytė.
Trukmė: 35 min. spektaklis + 30 min. edukaciniai žaidimai
Tai pasakojimas mažiesiems apie namus – tokius skirtingus, kaip ir žmonės, kurie juose gyvena. Vieni namai dideli, kiti – maži, vieni pilni juoko, kiti – tylių vakarų ir paslapčių. Tačiau visi jie tampa ypatingi tada, kai juose atsiranda meilė, rūpestis ir buvimas kartu.
Spektaklis kviečia susimąstyti: kas ir kaip kuria namus? Ar tai tvirtos sienos ir stogas, ar žmonės, kurie juos pripildo savo balsais, emocijomis ir kasdieniais mažais stebuklais?
Atsakymo ieškoma per tarpusavio santykius – trapius, gyvus ir nuolat kintančius. Kaip ir spektaklyje naudojamas popierius, jie kartais susiglamžo, įplyšta ar susitepa. Tačiau net ir tada juos galima švelniai išlyginti, kantriai suklijuoti, o gal net nuspalvinti naujomis spalvomis. Likusios žymės tampa ne trūkumu, o istorija – gražiu liudijimu, kad ryšiai atlaikė išbandymus ir augo kartu su mumis. Juk namai prasideda ne nuo sienų – jie prasideda nuo artimiausių žmonių.
Spektaklyje naudojami gerai žinomi lietuviški posakiai ir patarlės tampa gijomis, kurios žaismingai apjungia visą pasakojimą.
Komentarai spaudoje
„Namai namučiai“ – daugiasluoksnis, tad į jį pasinerti įdomu tiek vaikams, tiek tėveliams. Scenoje statomi ne tik fiziniai namai, palaipsniui kuriamas bendras dviejų žmonių pasaulis. Jo pamatu tampa meilė, o šeimai augant namų erdvė prisipildo naujos gyvybės, balsų ir kasdienių ritualų. Čia galima lengvai ir su šypsena atpažinti gyvenimiškas situacijas, suaugusiesiems į kasdienį šeimos pasaulį pažvelgiant iš šono ir atpažįstant save.“ – Teatrologė Dr. Deimantė Dementavičiūtė,„Kauno diena“.
„Namai namučiai“ – tai jautrus ir atidus spektaklis namų tema vieniems mažiausių žiūrovų, kuris neapsiriboja vien pasakiška laime. Iš teatro išeini žinodamas, kad namai prasideda ne tik nuo fizinių pamatų, bet ir nuo tų, kuriuos pastatome savo buvimu, kad namų laimė priklauso nuo mūsų pačių – kaip ir su kuo juose gyvename. Vis tik labiausiai gera žinoti, kad vaikas, kurio namai pikti ar skylantys, čia pamatys savo realybę teatro scenoje ir supras – „Aš nesu vienas“.“- Teatro kritikė Aistė Šivytė, „Menų faktūra“.
