Stasys Ratkevičius savo kelyje sutiko daug ištikimų draugų ir bendražygių, kurie padėjo jo svajonę pakylėti į dar nesvajotas aukštumas.
Žinoma, vienas svarbiausių žmonių jo gyvenime visada buvo jo mylima žmona Valerija Gruodytė – Ratkevičienė, su kuria jis visada dalinosi savo širdimi, mintimis ir drąsiausių žygių sumanymais. Nuo 1963 m. Valerija pradėjo rūpintis teatro pedagoginiu skyriumi, organizavo susitikimus, pokalbius su moksleiviais, teikė konsultacijas mėgėjams, vedė kursus lėlių žanro specifikos klausimais būsimiems mokytojams. Jos pastangomis 1994 m. teatro patalpose įkurtas lėlių muziejus, kur vietą rado išsaugotos vaidintų spektaklių lėlės, dekoracijos ir rekvizitas.
Kitas be galo svarbus šiam teatrui žmogus – scenografas Vitalijus Mazūras. Su jo atėjimu į teatrą prasidėjo itin vaisingas periodas. Būtent tada buvo sukurti žinomiausi S. Ratkevičiaus ir V. Mazūro spektakliai. Tai tapo savotišku teatro aukso amžiumi. Po tokių spektaklių kaip „Zuikių mokykla“, „Eglė – žalčių karalienė“ teatras iš karto buvo pastebėtas, įvertintas ir išsiųstas į tuo metu fantastiškas gastroles – dviejų su puse mėnesio trukmės kelionę po Lotynų Amerikos šalis.
Dar vienas reikšmingas etapas, kai iš S. Ratkevičiaus meno vadovo pareigas perėmė jo mokinys – aktorius ir režisierius Algimantas Stankevičius. Jis šešiasdešimt metų darbavosi lėlių teatre, dvidešimt iš jų buvo teatro meno vadovu, sukūrė beveik septyniasdešimt spektaklių vaikams (I. Ignatavičiaus „Šyvio dalia“ ir „Stebuklingoji motina Elnė“ (pagal Č. Aitmatovą), N. Langės „Pasaka apie Kajų ir Gerdą“ (pagal H. K. Anderseno pasaką „Sniego karalienė“), A. Puišytės „Juodoji karalaitė“, A. Matučio „Eglės sūnus“, D. Urbano ,,Mėlynasis šunytis”, A. Liubimovos „Princesės gimtadienis“ (pagal O. Vaildo pasaką), H. Januševskos ir J. Vilkovskio „Tigriukas Petrikas“, M. Suponino „Zuikio kaprizai“, V. Mazūro „Karalaitės bučinys“ (pagal H. K. Anderseno pasaką), A. Gudelio „Žvaigždės vaikas“ (pagal O. Vaildo pasaką), S. Maršako „Katės namai“, M. Urbaičio „Mažasis Mukas“ (pagal V. Haufo pasaką) ir kt.
„Su savo kolegomis visada stengiausi, kad lėlių teatro menas sugebėtų pažadinti tyras emocijas, žmogiškumą vaikų sielose ir padėtų atsakyti į klausimus, kuriuos mums užduoda gyvenimas”. A. Stankevičius
Šie žmonės subrandino teatrą sudarydami galimybę ir šiandien jam sėkmingai dirbti…
Kiekvienas iš mūsų skirtingai apibūdintume, kas yra pasaka. „Tikėjimas gėriu ir grožiu“, – pasakytų Kauno valstybinio lėlių teatro įkūrėjas, ieškojęs savosios pasakos ir ją sukūręs Kaune.
