Žiūrovų dėmesiui siūloma Vilniaus dailės akademijos trečio kurso scenografijos studentų, pasirinkusių teatro specializaciją, kuri apima ir lėlių teatro scenografiją, paroda. Su lėlių teatro specifika studentus supažindina turtingą patirtį šioje srityje turinti teatro dailininkė docentė Giedrė Brazytė.
Eksponuojami kūriniai yra studijų programos dalis, kurią įgyvendindami studentai turi sukurti scenografiją ir vaikiškai pasakai, ir pasaulinei dramaturgijos klasikai, tuo, beje, paneigdami vis dar gajų įsitikinimą, kad lėlių spektaklių adresatas yra vien tik vaikai. Nesiekiame įtraukti žiūrovo į painiais diskusijas apie lėlės ir gyvo aktoriaus pranašumų paieškas, bet kviečiame atkreipti dėmesį į skirtingas vaizdines žinomų Williamo Shakespeare’o pjesių ir Hanso Kristiano Anderseno pasakų interpretacijas, rodančias ne tik besiklostantį jaunųjų menininkų stiliaus savitumą, gebėjimą originaliai atskleisti literatūros idėjas, bet sukurti ir įtaigią atmosferą, ir įsimenančius personažus.
Antai, pasitelkdama spalvinį kontrastą tarp šviesių Kajaus ir Gerdos bei tamsaus Varno figūrų, Kseniya Khamiakova neiliustratyviai byloja apie įtampą, kurios yra sklidina ,,Sniego Karalienė”, o formų apibendrinimas, anaiptol ne karališkos medžiagos bei tekstūros, ženklinančios ,,Karaliaus Lyro” personažus, kalba apie universalias žymiojo anglų rašytojo dramos žmogiškų iliuzijų žlugimo, pralaimėjimo, aklumo temas.
Šviesos variacijomis keisdama scenovaizdžių nuotaiką, Dominyka Grigaitė perteikia Anderseno pasakos ,,Skiltuvas” emocinį bangavimą, o šekspyriškąjjį Hamleto pasaulio trapumą įvaizdina nestabiliomis, takiomis scenografijos formomis ir plastiškoms transformacijoms pasiduodančiomis lėlėmis. Erminas Mikšys, pasinaudodamas emociškai įtaigaujančia monochromine šviesotamsa, atskleidžia Shakespeare’o ,,Audros” mistiką, ir, naudodamasis ta pačia teatrui tokia reikšminga šviesos galia, parodo, kaip keičiasi erdvės suvokimas, kintant apšvietimo spalvai Anderseno ,,Undinėlėje”. Na, o Karolinos Klimavičiūtės scenografiją Lewis Carrollo ,,Alisai stebuklų šalyje” bene tiksliausiai būtų galima apibūdinti pačios Alisos, atsidūrusios stebuklų šalyje žodžiais, kuriais ji apibūdino knygą – ko gi verta knyga, jei joje nėra įdomių paveiksliukų? Tik Karolinos atveju tai, aišku, scenovaizdžiai.
Kada kūriniai atitrūksta nuo kūrėjų rankų, jie tampa savo kūrėjams nebepavaldūs. Įgyję baigtinę formą, jie imasi gyventi savarankišką gyvenimą, tapdami visiškai teisėtais žiūrovų apmąstymų objektais ar įžvalgų pretekstais. Jų atkeliavimas į parodą – naujos ir šviesios jų kelionės Jūsų link pradžia.
Parodos anotaciją parengė doc. dr. Dalia Karatajienė
Paroda veiks iki gegužės 15 d., ją apžiūrėti galima prieš teatro spektaklius.
